Keliavome po Lubanos apskritį. Joje telkšo didžiausias Latvijoje Lubano ežeras, aplink kurį plečiasi Lubano pelkių kompleksas (513,51 kv. km dydžio teritorija). 23% teritorijos užima vandenys (ežerai ir upės), o dar 23% – pelkės.

Tai unikali vieta ne tik Latvijoje, bet ir tarptautiniu atžvilgiu – čia registruotos 225 paukščių rūšys, 51 iš jų įrašyta į Latvijos raudonąją knygą, 23 žinduolių veislės, ežeruose ir upėse gyvena 20 rūšių žuvys. Kadangi mūsų projektas apie vandenį, tai mes būtinai turėjome aplankyti šias ypatingas vietas.

Nors oras nedžiugino, bet iš pat ryto leidomės į pirmąją ekskursiją pažintiniu gamtos taku (kurio ilgis 800 m) pelkėje prie Teirumniku ežero. Keliaudami mediniais pėsčiųjų tiltais stebėjome tipišką pelkės kraštovaizdį. Vėliau vykome į draustinio informacinį centrą, kurio darbuotojos pravedė mums edukacinius užsiėmimus apie vandens paukščius ir vandens užterštumą.
Antroji ekskursija – po Lubanos miestą. Didelį įspūdį paliko neįprasto išdėstymo (jungianti dvi bažnyčias) Liuteronų bažnyčia, amatininkų centre gėrėjomės Vidžemės krašto liaudies meistrų darbais, o Lubanos apskrities turizmo ir paveldo centre virtualioje ekskursijoje pamatėme, kuo dar garsus šis Latvijos kraštas. Gaila, kad dėl blogų oro sąlygų negalėjome paplaukioti kanojomis, pašaudyti iš lanko, pamėtyti ieties akmens amžiaus gyvenvietėje. Bet vykome į ne mažiau įdomią ekskursiją – į medelyną „Podini“, kuris yra vienas iš trijų didžiausių Latvijoje ir vienas iš moderniausių daigynų Baltijos šalyse. Sužinojome, kad gamybos procese vienu metu yra apie 20 milijonų augalų (daigų, sodinukų)! Apžiūrėjome daigynus, šiltnamius, automatizuotas gamybos linijas, šaldytuvus.
Grįžę į mokyklą, apibendrinome projekto savaitės veiklas, žaidėme nuotaikingus žaidimus ir ... ilgai atsisveikinome. Labai neliūdėjome, jug kitas susitikimas Estijoje Hiumo saloje jau gegužės 28 dieną!