Netruko prabėgti visa savaitė, kupina veiklos ir įspūdžių. Penktadienį pradėjome draugystės palinkėjimais, piešdami savo rankas ir užrašydami mintis angliškai, juk ši – jau paskutinė „darbinė“ projekto diena...

Netrukus patraukėme į baseiną „Delfinas“, kur turiningai praleidome net 2 geras valandas. Susipažinome su plaukimo trenerio specialybe, kai kurie mokėmės plaukti, kai kas – tobulinome plaukimo įgūdžius. Po pietų laukė dar vienas išlandymas – grupėmis – atskirai latviai ir estai – kepėme su mokytoja Roma sausainius savo forma panašius į žvaigždutes – juk galima rasti ne tik danguje, bet ir jūros dugne, o vanduo mums ir svarbiausias šio projekto metu. Jų paskanavome baigiamosios šventės metu. Vakare visi kartu – projekto dalyviai ir klasės draugai, mokytojai ir tėveliai, susirinkome baigiamajai šventei. Į mokyklą tėveliai atskubėjo nešini gardžiausiais lietuvių tautiniais patiekalais, nuo kurių lūžo stalai. Mokytojos Giedrė ir Nijolė paruošė įspūdingus numerius – mokiniai pasipuošę tautiniais drabužiais atliko lietuvių liaudies dainas ir šokius, negana to – ne tik patys šoko, bet visus
susirinkusius išmokė – trypėm, siutom, davėm garo, žandais raudonais tik prakaitą braukėm... Nuo mūsų neatsiliko ir mūsų svečiai – latviai pristatė dvi savo dainas ir du šokius, kuriuos atliko pasipuošę latvių tautiniais kostiumais. Estai nustebino gražiomis dainomis – sutartinėmis ir mokinių atliktais muzikiniais kūriniais – skambino gitara ir kanklėmis. Mokytoja Rasa pristatė projekto metu neveiktus darbus, ekrane keitėsi nuotraukų vaizdai iš mokinių patirtų įspūdžių. Tarp visų tų linksmybių buvo ir jaudulio pilnų padėkos žodžių - tiek iš mūsų, tiek iš svečių pusės. Mokyklos Direktorė D. Jagminienė įteikė svečiams į kelionę po šakotį ir Saulės miesto simbolį – saulutę. Po visų šokių ir kalbų, visi vaišinosi tėvelių surengtomis vaišėmis. Po šventės vyko diskoteka, o po to mūsų draugai iš Latvijos iškeliavo namo. Draugus iš Estijos išlydėjome šeštadienį ryte. Išsiskyrimo akimirką išvykstančių ir palydinčių akyse sužvilgo ašarėlės – tai tikras įrodymas, kad draugystė užsimezgė, kad ji tęsis ir neužilgo – jau balandį, keliausime mes į Latviją, o birželį – patrauksim į Estiją...
Dar kartą noriu padėkoti tėveliams, savo šeimose apgyvendinusiems mūsų svečius, vaikams – už jų geranoriškumą, draugiškumą ir vieningumą, mokytojams ir mokyklos administracijai, padėjusiems savo išradingumu ir patarimais.
Projekto koordinatorė anglų kalbos mokytoja Rasa Sidabrienė